Sode.lt

Saturday, February 05, 2005

Planavimas

Sode.lt



Kaip įrengti gražią veją. 1
Kokias sėklas sėti?. 2
Takai sodyboje. 2
Kaip įrengti takus?. 2
Alpinariumai 3
Akmenų sodas. 4
Rytietiško stiliaus gėlynas. 4
Spygliuočiai sodyboje. 4
Gyvatvorės sodinimas. 5
Lapuočių gyvatvorė sodyboje. 5
Kaip įrengti dekoratyvinį tvenkinį 5
Tvenkinio įrengimas. 5
Lelijos vandens telkiniui 5
Tekantis vanduo. 6
Augalai induose. 6


Ką po savęs
Aš paliksiu pasauly?
Žiedus - pavasarį
Vasarą – balsą gegutės
Rudenį – klevą raudoną...

Raykan

Kurkime kartu stebuklų šalį, žaliąjį rojų. Tegul žydi jūsų sode nuostabiausios gėlės, tegul srovena upeliai, trykšta fontanai. Mes jums padėsime sukurti džiaugsmo buveinę. Tad prie darbų! – Pirmiausia patieskime kilimą-veją, o vėliau komponuokime takus, gėlynus, baseinus.
Kaip įrengti gražią veją

Jei norime ilgaamžės, kokybiškos vejos, ją įrengti užtruks apie tris mėnesius. Jei įsikraustėte į naują namą, nurinkime plytas ir kita statybinių medžiagų atliekas. Buvusią pievą su įvairiomis joje augančiomis piktžolėmis nupurkškime herbicidais. Geriausia panaudoti tokį mišinį: 200ml raundapo+ 10ml banvelo į 10l vandens. Herbicidus išpurkšti ant nupjautos vejos. Efektas bus geriausias, kai žolė sausa, o žemė drėgna. Po 10-15 dienų dirvą suarkime, sukultivuokime, išrinkime piktžolių šaknis ir palaukime naujų piktžolių sudygimo. Jas vėl nupurkškime. Jei dirva sunki, pridėkime smėlio, jei dirvos derlingasis sluoksnis mažesnis nei 15cm, užpilkime papildomai. Prieš išlyginant žemę, įrenkime požeminę laistymo sistemą, kuri netrukdys vaikščioti, šienauti veją. Jei planuojame įsirengti lauko apšvietimą, statyti žibitus, praveskime požeminį elektros kabelį. Prieš užsėjant žolę, žemę reikia gerai išlyginti, geriausia kokiu nors plačiu daiktu, pavyzdžiui lenta. Ja keliolika kartų braukiame per dirvą įvairiomis kryptimis, kol žemės paviršius tampa lygus. Išlyginę žemę du tris kartus suvoluokime. Atsiradusias duobutes užlyginkime. Būtų gerai dar kartą leisti sudygti piktžolėms ir jas vėliau nupurkšti. Paskubom ruošiant žemę ji nesusiguli, pridygsta piktžolių, kurios vėliau užgožia dygstančią dekoratyvią žolę. Geriausias laikas žolei sėti yra rugpjūčio pradžia. Tuomet oras būna drėgnesnis, iki rudens žolė spėja užaugti ir sutvirtėti, pasirodžius daigeliams, veją reikėtų dar kartą suvoluoti. Sėjai pasirinkime nevėjuotą dieną, sėklas berkime išilgai ir skersai lauko, šiek tiek tankiau apsėkime pakraščius. Vienam arui apsėti reikės apie 300-450g sėklų. Pasėję skersai ir išilgai negiliai išgrėbstykime, kad sėklos susimaišytų su žeme. Žemę suvoluokime. Būtų gerai privoluotą plotą primulčiuoti durpėmis. Mulčas sumažina drėgmės garavimą, apsaugo sėklas nuo drėgmės ir saulės. Nuo paukščių reikėtų užkloti tinklą. Pasėtą plotą laistykime. Pirmą kartą veja kerpama, kai žolė paauga iki 5-7cm.
Kokias sėklas sėti?
Jei žadame žaisti, vaikščioti, pasirinkime labiau trypimo nebijančią veją. Jei žaisime futbolą, sėkime sportinei vejai skirtas žoles. Jei norime įsirengti ypatingai gražią pievutę, pasirinkime reprezentacinės vejos mišinius. Yra sėklų pevėsingoms vietoms užsėti. Sėklas rinkimės pagal poreikį. Tinkamai prižiūrima veja graži išlieka daugelį metų. Jei norime, kad veja gražiai atrodytų, nepatingėkime palaistyti, nepamirškime patręšti, pavasarį arba rudenį kalio ir fosforo trąšomis, o pavasarį ir vasarą 2-3kartus azotinėmis trąšomis.
Takai sodyboje
Sutvarkytos pėsčiųjų zonos sodyboje ne tik grožis, bet ir patogumas. Grįstais takais patogiau vaikščioti, pravažiuoti karučiu. Pasvarstykime, kiek ir kokių takų mums reikia. Pagrindinis takas, vedantis prie namo, turėtų būti apie 2m. Pločio. O jei takas yra naudojamas ir mašinai įvažiuoti, tai dar turetumėm jį praplatinti. Kiti svarbūs takai turėtų būti siauresni, apie 120-150cm pločio. Įdomu irengti taką apie visą sklypelį, kuriuo bus patogu prieiti prie įvairių augalų, nuo jo atsivers įdomiausi sodo kampeliai. Takelių kiekis priklauso nuo sodo ploto, nuo to, kiek jame sukurta gėlynų ir kitų poilsio zonų. Malonu sodyboje turėti ir grįstą aikštelę, kurioje būtų patogu auginti dabar taip madingus vazonuose augančius augalus, pastatyti sodo baldus.
Kaip įrengti takus?
Pirmiausia takus susiplanuokime popieriuje, žinokime, kad gražiausiai atrodo vingiuoti takeliai. Vėliau pagalvokime, kokias medžiagas naudosime jiems įrengti. Grįsdami takus atkreipkime dėmesį į namo architektūrą, stilių. Nusprendę kokias medžiagas naudosime takams, pamąstykime kiek laiko ir jėgų galėsime skirti jų priežiūrai.
Patys paprasčiausi takeliai-gruntiniai, pabarstyti smėliu. Takams įrengti yra įvairiausių medžiagų. Akmuo, medžio trinkelės, betonas, skalda, šaligatvio plytelės.
Pagrindinių takų reikalavimas-patikimumas, todėl juos geriausiai iškloti plytelėmis, trinkelėmis ar išbetonuoti.
Klojant takelius klinkerio plytomis klojamas 10-25cm žvyro ar smėlio pagrindas. Plytos dedamos ant sauso smėlio-cemento mišinio. Išlyginus paviršių, tuo pačiu mišiniu užpilami plytų tarpai. Po to paviršius palaistomas.
Įrengiant takus iš birių medžiagų, pvz, sijotų akmenukų, skaldos, reikia įkasti bortelius. Borteliai gali būti cementiniai, akmeniniai, mediniai. Bortelių kraštus paliekam šiek tiek iškilusius, kad skalda ar akmenukai neriedėtų į pievutę ir netrukdytų jos šienauti. Jei norite, kad tarp akmenukų augtų žolė, užpildykime tarpelius žeme, sumaišyta su vejos sėklomis, geriausia “Liliput”, kad lėčiau augtų.
Takamas įrengti galime panaudoti ir medieną. Ji ypač tiks kaimiško stiliaus sodyboje. Puikūs takai iš medinių trinkelių. Nužievintos medinės kaladėlės-apie 10-20cm skersmens ir apie 15-20cm ilgio turi būti išmirkomos antiseptikuose. Būsimo tako vietoje pašalinama velėna, užpilama 10-20cm storio žvyro sluoksniu. Trinkelės glaudžiamos viena prie kitos, tarpeliai tarp jų užpilami smėliu. Kalant per tašą išlyginamas visas paviršius. Jei namas yra modernus, tai ir takams galime panaudoti geresnes medžiagas. Net grindų plyteles išdėlioti įvairiais raštais. Tiks ir betono masės įvairių spalvų imituojančių natūralų akmenį plytelės. Jos klojamos kaip paprastos trinkelės, ar šaligatvio plytelės. Takams galima panaudoti ir dolomitą. Tokie takai įrengiami mažai vaikštomose vietose. Takelis gali būti ir iš pavienių akmenų. Galime panaudoti ir smulkius akmenis. Takelio pagrindui naudojama skalda, ant viršaus užpilama smėlio, ant jo pilame cemento skiedinį ant jo dėliojame akmenis. Paviršių išlyginame mediniu tašu. Takams puikiai tiks ir plytos iš skaldyto akmens. Būkite laimingi keliaudami sodo takeliais.

Alpinariumai

Alpinariumas-tai kalvelė ar šlaitas pridėliotas akmenukų ir apsodintas augalais. Akmenų sodas – tai lygioje vietoje sukurta kompozicija iš akmenų ir augalų.
Jei sode yra kokių nors didesnių dirvos nelygumų, įrengti alpinariumą nera sudėtinga. Dideliuose alpinariumuose gali būt takeliai ar net poilsio aikštelė.
Jei sklypas yra kalvotoje vietovėje, tuomet ant kalvelės galima įrengti terasas, atramines sieneles ir laiptelius. Pagrindiniams kompozicijos elementams tiks dideli akmenys, mažesniais galima uždengti žemę tarp augalų. Kad alpinariumas būtų kuo panašesnis į akmenuotą kalnų atšlaitę, akmenis geriausia išdėlioti netaisyklingai. Didžiausi turi sulaikyti slenkančią žemę.
Jei sklypas lygus, galime padaryti įdubą, daubos dugne suprojektuoti tvenkinuką, o šlaituose papildomai dar pripilti žemių ir išdėlioti akmenų, prisodinti augalų.
Lygiame sklype alpinariumas formuojamas iš įvairių statybinių nuolaužų, viską pridengiame išvirkčiąja velėnos puse ir užbarstome derlinga žeme. Išdėlioję akmenis juos pridengiame gruntu 1/3 jų aukščio. Šlaite akmenis būtina įkasti, tik tokiu atveju jie tvirtai stovės, atrodys natūraliai. Akmenys guldomi horizontaliai, vertikaliai galima įkasti tik vieną kitą akmenį, priderinus kelis mažesnius. Kai kuriuos sukraukime grupelėmis, kitus-pavieniui. Viršūnei labiau tiks mažesni, plokštesni. Atskirus plotelius galime užpilti skalda. Didesniuose alpinariumuose įrenkime vingiuotus laiptelius iš akmenų. Apatinėms pakopoms imkime stambesnius, o viršutinėms-mažesnius. Alpinariumo viršuje laiptai gali pereiti į takelį. Laiptams tiks ir plokšti smiltainio skaldos gabalai. Jokiu būdu netiks trinkelės ar trinkelės.
Ką ir kaip sodinti alpinariume? Pirmiausia pasodinkime keletą žemaūgių krūmelių ar medelių. Tam tiks lizdinės ar kūginės eglutės, kalninės pušys, horizontaliai augantys kadagiai, kauleniai, ožekšniai, raugerškiai, kad alpinariumas gražiai atrodytų visus metus pasodinkime ir labai anksti žydinčių augalų: snieguolių, plukių, eleborų, šilagėlių. Paįvairinimui galime pasodinti ir keletą aukštesnių daugiamečių augalų. Tam labai tiks barzdotieji vilkdalgiai, penstemonai, lijatriai. Likusius tarpelius užpildykime žemaūgiais kiliminiais augalėliais: cubrietėmis, ylialapiais flioksais, perkūnropėmis, liūtpėdėmis, vaistučiais, laiberniais ir kt. Jaunus, tik ką pasodintus augalus gausiai laistome. Jei alpinariumo žemė skurdi tręšiame kalio ir fosforo trąšomis. Šaltą ir besniegę žiemą augalus pravartu pridengti eglišakėmis.
Akmenų sodas

Jei neturime galimybės įsirengti alpinariumą, įsirenkime akmenų darželį. Geriausia tam vieta-šalia poilsio aikštelės, ar vejoje. Pašalinkime velėną, sukaskime žemę, kraštuose įkaskime plastikinę juostą, kad neplistų žolė. Palaukime, kol sudygs piktžolės ir keliskart nupurkškime herbicidais. Plotelyje išdėliokime keletą akmenų. Paieškokime įdomesnių su nelygiu “raštu” ar kitų uolienų intarpais. Pageidautina, kad vienas būtų pagrindinis didesnis, o kiti prie jo priderinti. Akmenys turi būti paguldyti. Vejoje įrengtas alpinariumas yra matomas iš visų pusių, todėl jame sodinkime tik kelias stambesnias augalų rūšis. Pakraščius papuoškime smulkesnėmis gėlėmis.
Rytietiško stiliaus gėlynas
Spygliuočiai sodyboje

Retoje sodyboje nerasime spygliuočių. Juos galime įterpti ir priderinti ten, kur ypač trūksta žalumos ar ją norisi matyti visus metus. Matomiausiose vietose sodinamos įdomiausios dekoratyvinės formos, o juk spygliuočiai yra įdomūs ir savo spalvomis. Žinome, kad jų yra gelsvų, rausvų, pilkų. Labiausiai išsiskiria ir geriausiai spygliuočiai matomi tada, kai šalia auga jiems kontrastuojančių spalvų augalai. Sodinti spygliuočius reikėtų grupėmis po kelis atsižvelgiant į rūšį ar formą. Jų kaiminystę papildžius vasarinėmis ryškiaspalvėmis gėlėmis sukursime mielą akiai kampelį. Prie jų puikiai dera ir erikos ir viržiai. Įsivaizduokime, kaip gražiai atrodo anksti pavasarį šalia spygliuočių sužydėję krokai, snieguolės. Verta sodinti ir po vieną stambesnį augalą, pavyzdžiui kėnį, cūgą, maumedį. Labai įdomius derinius galima sudaryti pasodinus besidriekiančius spygliuočius, tarp jų galime paguldyti gražų akmenį, ar pasodinti greta koloniškos formos medelį. Sodyba puikiai atrodys įrėminta spygliuočių gyvatvore. Jausimės jaukiai, apsaugoti nuo stiprių vėjų, gatvės triukšmo, kaimynų žvilgsnio.
Kokius medelius pasirinkti ir kaip pasodinti?
Pirmiausiai reikia apsispręsti, kokios givatvorės mums reikia. Žemos, vidutinio aukščio ar aukštos, o tuomet jau rinksimės augalus.
Žemoms nekarpomoms gyvatvorėms tiks paprastosios eglės nykštukinė arba lizdinė forma. Lengviausia pasirinkti tujas, nes jų yra įvairiausių formų: rutuliškos, nykštukinės, skėtinės. Galime žemaūgei gyvatvorei panaudoti ir auropinio kukmedžio žemaūgius geltonspyglius sodinukus.
Vidutinio aukščio gyvatvorės Lietuvoje auginamos dažniausiai. O populiariausios yra tujų. Jos puikiai pakenčia karpymą. Gražiai atrodo eilėmis susodinti liausono puskiparisiai, bet tokią gyvatvorę geriau leisti augti laisvai, nekarpyti.
Aukštą gyvatvorę galime auginti didelėse sodybose, ypač šiaurinėje sklypo pusėje. Tam tiks tujos, eglės.
Gyvatvorės sodinimas.
1. Reikalingoje vietoje ištempkime virvutę.
2. Iškaskime ištisinį griovelį.
3. Žemę pagerinkime kompostu (mėšlas netinka).
4. Sodindami palikime vienodus tarpus tarp augalų. Maždaug kas 0,5 metro.
5. Pasodinę palaistykime.
6. Augalus apmulčiuokime durpėmis arba pjuvenomis, tai sulaikys drėgmę ir piktžolių dygimą.
Spygliuočių gyvatvorę turėsime karpyti per vasarą 1-2 kartus, šonų negalima karpyti visiškai vertikaliai, nes greitai išretės apačia. Pasirinkime į apačią platėjančią formą.
Lapuočių gyvatvorė sodyboje
Kaip įrengti dekoratyvinį tvenkinį
Tvenkinys sode, tai puiki vieta poilsiui. Gera, kai mus supa medžiai, akmenys ir vanduo. Arčiau namo įrengiamam tvenkiniui galime naudoti daugiau nušlifuotų medžiagų, jis gali būti tikslesnių geometrinių formų. Tolėliau nuo namo įrengtas vandens telkinys turi būti nesimetriškos formos, jo apdailai geriausiai tiks akmenys. Jei sklypas nėra labai lygus, tai tvenkinuką geriausiai įrengti žemesnėje vietoje-papėdėje. Kad be papildomų pastangų vanduo būtų skaidrus, tvenkinio paviršiaus plota turėtų būti nemažesnis, kaip 3,5m2 o gylis apie 0,5m. Didesnių tvenkinių-virš 10m2, gylis turėtų būti 0,7-1m.
Tvenkinio įrengimas
1. Parenkame vietą.
2. Pažymime vandens telkinio konūrus virvele.
3. Nukasame velėną.
4. Telkinio vietoje iškasame pasirinkto gylio žemės sluoksnį. Galime prie kranto palikti nemažesnę, kaip 0,45m pločio ir 0,2m gylio pakopą ant jos bus galima padėti vazonus su vandens augalais.
5. Išpilame dugną smėliu. Apie 0,1m.
6. Klojame hidroizoliacinę medžiagą. Pasirinkti galime polietileną, polivinilchloridinę dangą, arba butilkaučiukinę gumą. Iškloję išlyginame raukšles.
7. Sutvarkome tvenkinio kraštus. Apdedame velėna, akmenimis.
8. Prileidžiame vandens.
Krantai apsodinami dekoratyviniais augalais. Įvairius derinius galime kurti iš daugiamečių gėlių. Prie pat vandens sodinkime žemaūgius šliaužiančius augalus. Tam tiks uolaskėlės, žiemės, raktažolės. Toliau sodinkime aukštesnius: melsves, laibenius, vilkdalgius, viendienes, tradeskantes. Netoliese gali įsikurti ir keleto spygliuočių grupelė. Lapuočius sodinkime šiek tiek tolėliau, kad į vandenį nekritstų lapai ošaknys nepažeistų hidroizoliacinės medžiagos.
Lelijos vandens telkiniui
Be augalų vandens telkinys atrodys nykiai. Būtina, kad dalį vandens paviršiaus padengtų augalų lapai, tada netaip greit plis dumbliai. Tam geriausiai tinka vandens lelijos. Lapai turėtų dengti 1/3 tvenkinėlio vandens ploto. Augalus galime sodinti į krepšelius arba į gruntą. Plastmasinius indus išklokime maišine medžiaga. Geriausia sodinti į molį. Pasodinę, paviršių užpilkime akmenukais. Vandens lelijas panardinkime į tokį gylį, kad lapai plūduriuotų paviršiuje. O augalui augant krepšelį nuleisime giliau. Nesodinkime lelijų prie fontanų, nes jos mėgsta ramų vandenį, o nuolat taškomos nežydės. Jei tvenkinys didelis ir gilus, žiemą iki dugno neužšalantis, jos gali ten ir žiemoti. O jei užšąla iki dugno, rudenį krepšius su augalais reikės iškelti, sudėti į kubilą su vandeniu ir laikyti rūsyje. Persodinti lelijas reikia kas 2-3 metai. Lelijas pasirinkime pagal tvenkinėlio dydį jos skirstomos į nykštukines, mažas, vidutines ir stambias.

Dydis
Sodinimo gylis cm
Žiedo skersmuo cm
Nykštukinės
10-25
5-10
Mažos
15-50
10-15
Vidutinės
30-60
15-18
Stambios
50-100
18-25


Tekantis vanduo
Tekantis vanduo sode sukuria ypatingą raminančią nuotaiką, suteikia sodui gyvybės ir judrumo. Upeliukui ar kriokliui įrengti nadojam taspačias medžiagas, kaip ir tvenkiniui. Vanduo trykštantis iš gitnapusės ar akmens vidurio ir krintantis ant akmenukų yra puikus dekoratyvinis akcentas. Nuostabiai atrodo keletas susiliejančių tvenkinių. Galime nutiesti betoninius ar medinius lieptus, pažymėti brastą akmenimis ar plokštėmis. Jei norite fontano ar krioklio, turite įsigyti siurblį. Siurblys tiekia energiją, kurios reikia vandeniui recirkuliuoti. Tam tiks pavandeniniai siurbliai. Jie gali pakelti vandenį į višų ar būti panaudojami nedideliam kriokliui. Žemos įtampos modelius galime prijungti prie namų elektros tinklo.
Augalai induose
Pastaraisiais metais tapo labai madinga augalus įkurdinti įvairiose talpose: lauko vazonuose, kubiluose, kelmuose, loveliuose. Vazonuose labai patogu auginti dabar madingas brugmansijas, agavas, oleandrus, nes rudenį galime su visu indu įnešti į patalpą. Panaudokime kaip vazonus atlikusius medinius kubilus arba išskaptuotus kelmus, įvairias pintines. Vidų, kad nepūtų išklokime plėvele, o puo dugnu padėkime akmenukų ar papilkime skaldos. Dugne išgręžkime skylučių vandens pertekliui išbėgti. Jei indas aukštas, tretšdalį jo pripildykime laužyto polestirolio. Drenažui tiks plytų duženos, akmenukai. Pripilkime indą komposto, prieš tai į jį įmaišę mažai tirpių trąšų granulių, galime įmaišyti ir drėgmę sulaikančių granulių. Jei norime turėti augalų kompozicijas, neišimdami augalų iš vazonėlių, sustatykime juos ant komposto taip, kaip norėtumėm pasodinti. Įvertinkime vaizdą iš visų pusių. Nusprendę kaip sodinsime augalus, perkelkime juos iš vazonėlių į indą. Jei reikia pridėkime komposto. Pradėkime sodinti nuo vidurio. Pasodinus augalus, komposto lygis inde turi būti ties jo briauna. Švelniai paliekime augalus ir porą dienų saugokime juos nuo tiesioginių saulės spindulių. Per karščius gali prireikti laistyti ryte ir vakare. Jei komposte mažai trąšų, laistykime skystomis trąšomis. Labiau atskiedus trąšas vandeniu, galime naudoti kiekvieną kartą laistant.
Labai patogu gražiais indais su augalais apstatyti terasą, papuošti balkoną. Sustatyti poilsio aikštelėje vazonai gali puošti tako pakraščius, laiptus, abi durų puses, gražus vazonas su krūmu ar medeliu bus dekoratyvi nelabai įdomios vietos detalė.

0 Comments:

Post a Comment

<< Home